Šįkart apie tai kaip kaubojiška šventė tapo juodai violetine...
Kadangi mes su Julija MB dažniausiai nemokame surengt įprasto ir paprasto gimtadienio, buvome nuplanavusios brolio 19-ąjį švęsti tarp šieno kitkų su kaubojiškais batais ant stalo, primerktais gėlių, džentelmenų stalu ant medinių statinių, bandant sukurti Teksasietiško tipo užeigos atmosferą ir t.t. Tačiau jau antri metai iš eilės mūsų gegužinius planus jaugia nelaboji pandemija ir niekaip negalima rimtai paminėti brolio gimtadienio.
Dėl to draugų ir artimųjų juoko pripildytą vakarą teko keisti ramia šeimos vakariene. Bet kaip mes su mamuku, jei bent jau šventinio stalo nepasipuošim. Įkvėptos brolio mėgstamiausios spalvos, tačiau nenorint paversti vakaro juodais gedulingais pietumis, nusprendėme juodą papildyti violetiniais atspalviais.
Kadangi šventė vyko tik šeimos rate, teoriškai kvietimai nebuvo labai reikalingi, bet juk negalėjau jų nepagaminti...
Iki šiol visoms šventėms, neapsisunkinant sau darbo, naudodavome tik vienos rūšies gėles, nesukant galvos apie kompozicijos kūrimą ir skaičiavimą, kiek tų gėlių reikėtų turėti, norint sukurti reikiamą vaizdą. Tiesą sakant, turbūt jau ne kartą minėjau, kaip žaviuosi dekoratoriais, kurie sugeba tinkamai paskaičiuoti, kiek gėlių reikės norimoms kompozicijoms sukurti.
Visgi šįkart nusprendžiau iškelti sau iššūkį ir naudojau labai skirtingus trijų rūšių augalus: alyvines rožes, leukonijas ir kermėkus. Ką manote apie tokį derinį ir rezultatą?
Prisipažinsiu, paskaičiuoti man tikrai nepavyko, gėlių norėjosi tikrai daugiau, todėl tris kompozicijos virto į dvi, tačiau jų pilnai užteko mūsų nedidelei šeimos vakarienei prie nedidelio stalo. Stalo dekorą papildėme juodomis žvakidėmis bei alyvinėmis žvakėmis, kurias tradiciškai įsigijau Tiger parduotuvėje.
Stalą dengėme juoda atlasine staltiese ir perjuosėme alyviniu šifonu. Taip, žinau, šifoną stalo centre jau tampa mano dažnu pasirinkimu, tačiau nieko negaliu padaryti, šis sprendimas man suteikia lengvumo pojūtį visam dekorui. Vakarienei patiekti pasirinkome juodas lėkštes, kurias buvome įsigiję raganiškam gimtadieniui - derėjo puikiai. Servetėlėms pasirinkom Emerald siūlomą levandų atspalvį.
Vardo korteles derinome prie kvietimų, panaudojant tuos pačius elementus. Kadangi violetinio vaško tikrai neturėjau, o užsakyti nebebuvo laiko, teko gaminti, panaudojant turimus baltus, raudonus bei mėlynus vaško gabalėlius, kol bus gaunamas reikiamas atspalvis.
Kadangi tai buvo tik nedidelė šeimos vakarienė, vienintelė kita erdvė, kuri dekoru derėjo prie visos šventės tematikos, buvo saldusis stalas. Jį paruošėme ant mūsų svetainėje esančio židinio. Serviravimui ir dekorui panaudojome juodo atlaso juostą bei juodos spalvos žvakides ir indus. Kaip visada, desertais rūpinosi mama Julija.
Tikiuosi, kad buvo smagu skaityti kaip popietė Teksase virto brolio mėgstamiausios spalvos šventine vakariene šeimos rate.
Su meile,
Noriu Tave pakviesti
Comments